Vaikeli mano,
Ar sapnavai kaip mirsi?
Ne, tai ne aukso pataluos...
Vos paskutiniais žodžiais-
trim-
įskaitant aimanas daugiau šešių nebūta
Tu pasiduosi dar negimęs-
į svetimus nagus likimo
laukimo...
Ir triskart naktį
daužysi dieną,
ir keturiskart švintant
prakeiksi aušrą mintimis-
arčiau paskutiniosios -
lai tik bedieviai maldas šneką-
Korano dar skaityt neįsakyta...
Mielasis mano vaike,
negimsiąs
dainuosiu tau dainas
laukimo
nesulauksiu
----
kapų nelaistik,
lai vynu girdo
medžių šakos...
Brangus
bet vis tik neįkainojamas
toks panašus į dvesiantį ėriuką,
Velykų rytą-
ten ir pasilik-
jau ėdžios suardytos...
Štai ir simbolika,
naujai inšvitus...