turbūt minia

Minia. Žmonių minia kaip plikos bangos praūžia pro mane. Minia – tai mano sukurtas parazitas, kuriam išgyventi tereikia vargšų jausmų.
  Ryte atsikelsiu. Už lango – pilka. Minia jau laukia. Girdžiu – taukši batukai, šliaužia sunkūs jų darbiniai batai, prabėga lengvi jų sportbačiai. Neklydau. Jie jau čia.
  Išgeriu kavos, pasiimu tave ir einu pasitikti vis pilkėjančios minios.
Einu. Stiprios plikos bangos pagauna mane. Aš slenku. Greitai. Kojos neliečia sukurto pagrindo. Plikų bangų dėka.
  Ir aš žinau, kad pasipriešinimui reikia labai daug drąsos.
  Todėl sustoju ir atsigręžiu. Minia plaukia priešinga kryptimi. (juk priešinga kryptis nebūtinai reiškia grįžimą. Gal į praeitį?)
  Minia niekada nebūna tokia pati. Ji – gyvsidabris. Ji – mano oras. Ji – rūgštus lietus, graužiantis mano plaukus. Ji – upė – tekančios mano akys. Šiandien ji – mano rūkas. Tirštas ir nepereinamas. Man sunku jį įveikti.
  Ir žinau, kad belieka iškelti rankas.
                          ... tušti delnai. Ar tu daugiau turi?...
  Žinau tai. Mano tušti delnai pasiekia žemą dangų. Ten, už ribos, rūko, gyvena balandžiai. Be kojų ar akių – vargo balandžiai...
Minia žiūri į mano tuščius delnus. Šypsosi, nes jai daugiau dabar nereikia. Tik tavo skausmo.
  Sėdžiu ant suolo. Dabar kalbi tu. Klausausi:
  − Nebijok minios, ji nesuteps tavo rankų. Na, ji pasiims tik tai, kas jai naudinga, ir išsunks tave kaip skudurą. Išsunks visą tavo džiaugsmą ir skausmą, liūdesį ir tikėjimą, kad grįžus namo galėtum vėl juose išmirkti.
  Jei nori, tai geriau padovanok savo skausmą. Miniai. Bet prieš tai perrišk jį raudonu kraujo kaspinu. Aukas ji dievina. O kai viduje pajusi tuštumą, tai žinok, kad ji priėmė tavo auką. Ir žinok, kad ta tuštuma truks ilgai. Labai. Nes skausmui reik laimės. Kur ji? Laimė. Ji dažniausiai slepiasi tavo kieme. Seniai apgriuvusiame. Tik neišbaidyk jos. Ji nemėgsta triukšmo.
  Ir svarbiausia – eidama gatve nepamiršk pažvelgti miniai į akis, kurias palieki kiekvieną kartą, kai eini pro šalį.
  Už minios – rojus. Neprarastas, nes niekada toks ir nebuvo.