Išlaižysiu žaizdas,
ir tik tam, kad vėl galėčiau suleisti dantis į sterilumą.
Sulopysiu prakirstą širdį - sukrešės laikinumu.
Laistysiu nesibaigiančiais pažadais -
tu augsi, kerosi, išskleisi gražiausiąjį žiedą -
vėliau subrandinsi man vaisių.
Bet neduosi ragauti - pasibaigs laikinumas.