Beveik velykinis

Ir šypsena Palaimintų kvaila,
ir Trikampė Akis
juoda,
auksinės saulės kupeta
pakibusi virš mūsų
avilio,
šį rytą
Medus 
nuo lūpų
pelynais apkartusių
nurieda
kaip velykinis margutis.
Kažkas šalia, kažkur greta
giedoti bando Aleliuja,
Bet stringa žodžiai
kevale
negimusių viščiukų sarkofagų.

O Duona - kankinė,
suraižyta peiliu,
kaip priekaištas šiandien ant stalo.