Tylu, juoda, kažkur toli žalia..
šaltos balkono sienos..
Sėdžiu čia vienas, naktį,
Verkiu - ašaros teka upeliais,
Srauniai mėlynos ašaros...
Iš kur jos?..
Net pat nežinau kodėl verkiu..
Ne aš juk žinau kodėl.. tikrai žinau..
Dėl ko visa tai,
Tik nenoriu apie tai galvoti..
Nenoriu vėl mastyti, vėl leisti jausmams mane užvaldyti..
... NE...
Nebenoriu verkti, nekenčiu ašarų..
Jos karčios ir šiek tiek sūrios,
Graužia akis..
Aš visai nieko nebenoriu..
Net nenoriu niekam pasiguosti..
Kam visa tai?...
Juk tai skaudina,
Sminga į kūną, o, ypač, į širdį..
Tarsi peilis, aštrus, plieninis, parūdijęs,
ir jis vėl sminga vis giliau ir giliau
Tiesiai į širdį..
Man skauda
Baisiai skauda
Noriu šaukti bet negaliu.
Nenoriu, nėra jokio tikslo
Kas mane išgirs?..
Nebent sienos supančios mane,
Ne jos negali
Neturi ausų..
Jos tik šaldo mane.
Vis ledėju ..
Krečia visa skaudesnis šaltis..
.. Vėl krečia šaltis..
bet kam tai rūpi?..
Tik tiems kurie kaip maitvanagiai puola mane,
Drasko po gabalėlį ir kapoja..
Bet man nuspjaut vis tiek esu žlugusi asmenybė..
PFFF... dar pavadinau save asmenybe..
ha haha..
Jokia aš ne asmenybė,
tik šiukšlė šioje visatoje.
Niekam nereikalinga,
Visų atstumiama..
Viską apmastau ir vėl prasideda...
.. StaTE Of TeArS..