Pirmą ne vaikystės dieną

Pirmą ne vaikystės dieną
iš tolo
žiūrėjau
į švelnią pagalbą
plaunant dažais
nuterliotas rankas.

Lūpoms liečiant pakaušį-
per amžius
kartojama judesio forma,
lyg patys sugrįžtam
į graudžiai mažus
pirštelius,
nusimetus
kasdien dėvimą kūną,
nešvarų jau
tokį nešvarų,
ištepliotą
negalėjimais
grįžt ir kartoti,
ištepliotą tikrai ne dažais.

Tas žinojimas, kas laukia
ir noras uždengt
savo kūnu
kitokį ir kitą,
lyg savą kadaise.
Pirmą dieną
nevaikystės,
ne vaikų akimis
Užsimerkiam ir tylos
nebuvimas
Tave svetimą daro-
Tas žinojimas skauda-
jei ateisi išprašysim
išeit slapčiomis.

Kai jautiesi drąsus,
kai amžino judesio
forma
tau liečia pakaušį,
kai vaikas
kai vaiku
kai vaike.
Tu pririštas prie
per brangiai man
pirkto pasaulio.
Tu pririštas,
o mazgai
Tavo tik manyje.