Aklu vilku aš prieš mėnulį staugsiu.

Aklu vilku aš prieš mėnulį staugsiu
Ir aklą neviltį paslėpsiu tamsoje
Kaip aklas elgeta aš išmaldos dar lauksiu
Ir užsimerkęs skęsiu tyloje.

Bijosiu žodžių iš širdies sudėtų,
Bijosiu jaust švelnumą širdyje
Nelauksiu jau dienų šiltų, saulėtų
Ir neieškosiu nieko tavyje.

Nereikia man užuojautos ir meilės,
Nereikia nieko - tau tai persunku
Ir nesakyk daugiau, kad gražios mano eilės
Aš juk žinau - tau viskas nuobodu.

Sudie mėnuli, lik sveika brangioji
Gali tylėt, nereikia man aukos.
Apie kitokią laimę tu svajoji,
O aš kažkur svajonių užriby velkuos.