Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Namas su balkonu, po kuriuo yra kavinė. Miestukas nedidelis – Širvintos ar Biržai... Mašinos. Praeiviai…  Kamerai priartėjus matyti, jog kavinės viduje įvykiai lekia pagreitintu ritmu: ateina, išeina lankytojai, jie skubiai valgo, geria, mušasi, etc.
Tačiau pro kavinės langą atvirkščiai - pagreitintai keičiasi gatvės vaizdai – rytas, diena, vakaras, naktis, galų gale – dienų ar net metų kaita...
Iš tarp kavinės langų visus tuos greitus pakitimus - lauke ir viduje - stebi DVI  MUSĖS.

Juodas kadras. Titrai: "JURGA IR VIRGA. Katastrofinis filmas".

Kavinė skurdi. Vaizdas pro langą vienodas ir nesikeičia. Priešais didelį langą į gatvę sėdi PAVARGĘS VYRAS ir kažką gurkšnoja. Pro langą jis mato, kaip į kavinę įeina vyras ir moteris. Moteris vedasi šuniuką. Toliau vėl tas pats vienodas vaizdas pro langą.
Pro PAVARGUSIO  VYRO staliuką tualeto link nueina ilgakojė MERGINA su šuniuku. Ji atriša pavadėlį, paima šuniuką ant rankų ir įeina. Pasirodo ir AKINIUOTAS  VYRAS
AKINIUOTAS  VYRAS (nustebęs): Ką tu čia veiki šitoj skylėj?... Seniai nesimatėm, tai sveikas gyvas…
JIS spaudžia PAVARGUSIO  VYRO ranką, prisėda šalia ir žiūri į jį klausiamai.
PAVARGĘS  VYRAS (liguistai): Aš... gyvenu netoliese. Šiaip... stumiu dienas... va, klausausi musių zyzimo. Dabar jos įtartinai ramios... ne prieš gera... man atrodo, šiandien kažkas atsitiks...
AKINIUOTAS (šyptelėjęs): Taip, va pasirodėme mes. Katastrofa! (Juokiasi)
PAVARGĘS: Ir kokiais keliais?
AKINIUOTAS: Į Širvintas atvažiavau vakar. Komandiruotėn, taip sakant... O čia mes visai netyčia. (Šypteli) Matai, jos abi taip netikėtai užsimanė nusimyž... atsiprašau, į tualetą, kad aš tuoj pat mirtinai ištroškau (vėl nusijuokia). Mistika. (Apsidairo)
Šiaip tikrai nebūčiau kišęs nosies į tokią prabangią valgyklą su iškaba “RESTORANAS”. Ech, provincija! (Juokiasi gana dirbtinai)
PAVARGĘS: Kavinė kaip kavinė, gal ir ne restoranas, bet... bet čia šilta, pigu ir geras vaizdas pro langą... O dar čia kartais užklysta kokia ilgakojė su šuniuku arba pažįstamas iš senų gerų laikų.
AKINIUOTAS: Ji nebloga ar ne? Iš Vilniaus. Dirba TV-3. (Suokalbiškai tyliai): Jei pasiseks, šiąnakt aš ją... pats supranti. (Garsiau): O kaip tau sekasi?... su musėmis?... Ar seniai tu šitaip?... na, toks ramus ir be pasaulio užkariavimo planų?
PAVARGĘS: Taip, labai seniai. Aš toks gimiau.
AKINIUOTAS: Aš turiu galvoj – šitaip gyveni? Atrodai kažkoks pavargęs ar ką...
Iš tualeto grįžta MERGINA. JI suraukusi nosį. Valosi šlapias rankas.
TV  MERGINA (AKINIUOTAM): Fe, devynioliktas amžius. (Apsidairo) Eime iš čia.
AKINIUOTAS (rodo): Čia mano klasės draugas... Gal norėtumėte išgerti?
TV  MERGINA: Šičia? …
AKINIUOTAS: Kodėl gi ne, čia labai egzotiška. Rytoj savo draugėms galėsite  pasigirti, kad pietavote labdaros valgykloje... ir kad ten veikia tualetas.
AKINIUOTAS  VYRAS nieko nelaukęs apsisuka ir nueina tolyn prie baro.  JI apsižvalgo, pasižiūri į PAVARGUSĮ, po to atsisėda į laisvą kėdę prie jo staliuko. Po minutės AKINIUOTAS pasirodo (be gėrimų).
AKINIUOTAS: Gal matei, kur barmenas? Išgerčiau ir šį, ir tą...
PAVARGĘS: Senokai nemačiau... Aš įsipyliau pats... skolon.
AKINIUOTAS nueina.
PAVARGĘS (MERGINAI): Iš čia ne taip lengva ištrūkti, ar ne?
TV  MERGINA (išsiblaškiusi, kvailokai): Ką?
PAVARGĘS: Sakau, įkliuvote.
TV  MERGINA: Kodėl?
PAVARGĘS (pasilenkęs artyn): Ar jūsų nepersekioja nuojauta, tarsi šiandien įvyks kažkas nenuspėjama? Kad jūsų gyvenimas apsivers aukštyn kojom.
TV  MERGINA: Kaip aukštyn kojom?... Keista... Tikrai, labai įdomu...
Grįžta AKINIUOTAS su gėrimais ir atsisėda.
AKINIUOTAS: Keistuolis tas jūsų barmenas. Virtuvė tuščia, lauko durys praviros...
TV  MERGINA pašnairuoja į PAVARGUSĮ  VYRĄ.
TV  MERGINA (AKINIUOTAM – pašnibždomis): Jis ne mažiau keistas, ir mane gąsdina. Sako, greit bus pasaulio pabaiga.
AKINIUOTAS (juokdamasis): Kada?
TV  MERGINA (rimtai): Šiandien.
AKINIUOTAS (PAVARGUSIAM): Argi? Argi tavo musės niekada nemeluoja?
TV  MERGINA: Kokios dar musės?
PAVARGĘS: Iš tarp lango. Stebiu jas nuo pavasario, ir šiandien pirmąkart jos nesiveržia per stiklą laukan, o žiūri į vidų. Jos atidžiai seka mus, va, matot...
AKINIUOTAS: Gal jos nori pas mus? Gal joms patiko mūsų kvapas... (juokais uostinėja) Kažkokios musės skrido pro šalį ir nutūpė ant stiklo pailsėti...
PAVARGĘS: Ne. Aš tas dvi gerai pažįstu. Jurga ir Virga. Langas dvigubas, ir jos ten gyvena tarp dviejų stiklų. Tarp išorės ir vidaus. Savo stikliniame pasaulyje...
AKINIUOTAS  VYRAS prisikiša arčiau stiklo ir žiūri į dvi tupinčias muses.
AKINIUOTAS (truputį surimtėjęs): Žiūrėkit, turbūt jos mums duoda ženklus, va...
TV  MERGINA: Jos net kažką rašo... Fe, kaip nemalonu.
AKINIUOTAS: Galim grįžti į viešbutį, panele, jeigu jums negera. Mes nemažai išgėrėme... arba įsipylėme ko nors neaiškaus... Kažkokios haliucinacijos...
TV  MERGINA: Aš bijau. Aš noriu išsiaiškinti...
Ji suspaudžia šuniuką rankose ir tas sucypia.
(PAVARGUSIAM): Pasakykite, o kas būtų visų blogiausia?
AKINIUOTAS (neramiai): Kas kas? Mirtis, žinoma.
TV  MERGINA (vis labiau jaudindamasi): Jos tokios didelės. Jos nori mus perspėti... zyzia ir rašo arabiškais fontais... ar tai blogai?... Palaukit, o kur dingo praeiviai? Kodėl nesimato mašinų?...
PAVARGĘS: Ar nesakiau. Jau prasideda.
Praeivių nėra. Mašinų taip pat. Už lango labai greitai temsta. Šuo darosi vis tingesnis ir net žiovauja.
AKINIUOTAS: Kiek dabar valandų? Ir kodėl taip tamsu? Mes turime susirasti gerą slėptuvę... o jeigu koks uraganas, kaip 1978-aisiais (?) Širvintose?...
TV  MERGINA: Keista, aš vėl noriu į tualetą. Žiūrėkit, barmeno vis dar nėra... ir kodėl jis neužrakino savo gėrimų?...
Ji nueina tolyn prie baro. Matyti pats baras ir atidarytos durys į virtuvę (nebūtinai). TV MERGINA apžiūrinėja gėrimus. Įpila tris dideles taures ir atneša vyrams.
TV  MERGINA (išsiblaškiusi): Čia “Martinis”, aš jo taip senai ragavau... ten dar daug liko. Na, džentelmenai, kur tostai?... O ką jei mes geriame paskutinį kartą...
AKINIUOTAS (iškėlęs taurę, sutrikęs): Už tai, kad ne paskutinį kartą!...
Šuo numeta galvą ir daugiau nebepakelia. Visi trys pasižiūri, bet jokių komentarų. AKINIUOTAS netyčia išpila savo taurę. Kiti du išgeria. TV MERGINA pasikaso vieną papą, nekreipdama dėmesio į vyrus. Ji neatsiprašiusi nueina į tualetą. AKINIUOTAS atsistoja ir eina prie baro. Pasigirsta muzika. Grįžta su puse butelio “Martinio” ir apypilniu “Viskio”.
AKINIUOTAS (iškėlęs butelius, dirbtinai nerūpestingai): O man pasaulio pabaiga visai netgi patinka. Ko toks paniuręs, drauguži?... Kas benutiktų, tokį svarbų įvykį privalome atšvęsti. O jeigu iš tikrųjų atsitiktų kas nors labai bjauraus... mes tikrai nežvairuosime, mes žvelgsime savo likimui tiesiai į... į burną... (mirktelėjęs PAVARGUSIAM): Žinai, igakojė gyrėsi, kad ji dar mergaitė... ar tau niekada nesukildavo geismas, na, sakykim - lėktuve, kai pagalvoji apie sudužimą?... taip pat ir ji paskutinę savo gyvenimo dieną turėtų užsimanyti pasimylėti. Ji smalsi ir geros širdies, be to – kvaila, ji pati man dovanos savo nekaltybę... (nusijuokia) ... kokius tris kartus... (Suokalbiškai): Tačiau ją reiktų gerokai įbauginti. Kad ji tikrai pagalvotų jog pats laikas skubėti gyventi... Ką pasakysi, bičiuli?
PAVARGĘS: Viskas daug paprasčiau. Mes dabar nusigersime, ir tu ją padarysi. Ar turi pinigų?
AKINIUOTAS: O kam tau jie? Turiu šiek tiek.
PAVARGĘS: Jei kartais sugrįžtų barmenas...
AKINIUOTAS (sutrikęs): Pala pala, tai tu pritrynei apie pasaulio pabaigą?
Netikėtai užsidega šviesa. Jis krūpteli. Tai TV  MERGINA išėjusi iš tualeto įjungė šviesą kambary.
TV  MERGINA: Ko sėdit tamsoj? Už lango naktis. (Žvilgteli į laikroduką) Turbūt saulės užtemimas... arba sustojo mano mylimiausias “tisso”... Ne, tiksi. (Įjungia, vėl išjungia šviesą, pakiliai): Nuo šiol aš junginėsiu pasauliui šviesą!
AKINIUOTAS: Tikrai, kiek dabar valandų? Seni, tu taip pat nenešioji laikrodžio?... ne? Tiek to, tada išgerkim, draugai. (Įpila) Už mus! (susidaužia su TV MERGINA) ... už muses! (su VYRU) ... ir už saulės užtemimą!
TV  MERGINA: O dar – už barmeną, kuris išnyko ir nebeateina!
Staiga muzika pradeda skambėti daug garsiau. Jie atsisuka, tačiau BARMENO vis vien nėra.
AKINIUOTAS: Ir už pasaulio pabaigą, kuri dar bus!
Pasigirsta stuksenimas į stiklą. Jie vėl atsisuka, bet ir ten nieko nėra. MERGINA vėl pasikaso niežtintį papą. Muzika nutyla pusėj takto. Jie žiūri vienas į kitą. Pasigirsta musių zyzimas. Veiduose sumišimas ir net baimė.
AKINIUOTAS (skubiai įpylęs): Jau geriau nusigeriam iki be sąmonės. Kuo greičiau. (PAVARGUSIAM, pašnibždomis): Kitaip mano galas iš baimės nebepakils. Ir ji liks skaisti, gal net pradės švytėti kaip saulė... Tu juk man nepagelbėtum. Tu jos nepažįsti. Tu net nesurastum tos geros vietos, kuri spindi. Nes nenešioji akinių. O be to – esi pavargęs žmogus.
MERGINAI iš tarpukojo pasirodo šviesa. PAVARGĘS kiek nustemba, vėliau jau nebenustemba.
AKINIUOTAS (garsiai): Išgeriam, draugai, už visa visa, kas mums dar liko... mielo ir brangaus (pažvairuoja jai į tarpukojį ir glosto butelį)
TV  MERGINA (pakiliai ir kažkaip kvailai): Nesišnabždėkit, kai aplinkui vaikšto mirtis. (Nusisukusi į langą. Atsisuka): Tegul kiekvienas sugalvoja paskutinį norą. Tokį, kurio net mirtis negalėtų išplėšti.
PAVARGĘS: Kalbi citatomis... kaip per televizorių... ar jūs abu negalite pasakyti tiesiai, kad norite paprasčiausiai pasidulkinti, kol neatėjo pasaulio pabaiga ar barmenas.
MERGINA pabąla, o AKINIUOTAS – nurausta. Musės zyzia. Šuo miega aukštyn kojom. Visi dairosi čia į MERGINĄ, čia į muses, čia į baro pusę... Vėl pasigirsta ta pati muzika.
TV  MERGINA griebia PAVARGUSIAM už rankos ir tempia šokti. Tas priešinasi.
TV  MERGINA: (nenatūraliai garsiai): Iš kur tu žinai mano slapčiausią troškimą? Argi aš ne ta spalva pasidažiau lūpas?... Dabar jau nesispyriok. Tu privalai su manim pašokti ir pasakyti savo didžiausią norą. Išpažink aistras.
PAVARGĘS: Šok su juo. Jis tavęs neparduos. Be to, jūs čia atėjote kartu. Be to, jums abiems nepatinka šitoj skylėj. Be to, aš pavargau nuo jūsų ir nuo pasaulio pabaigos...
Ji trenkia PAVARGUSIAM per veidą ir nusitempia šokti. Apsikabina. AKINIUOTAS įsipila ir vienas išgeria. kiek liko šliūkšteli aukštyn kojom miegančiam šuniui, bet tas nė nesujuda.
TV  MERGINA: Greitai sakyk savo paskutinį norą arba aš nesusilaikysiu ir trenksiu tau per veidą.
PAVARGĘS kažką jai pasako į ausį. Ji garsiai nusijuokia, bučiuoja jį ir dar stipriau apsikabina. AKINIUOTAS vėl įsipila ir išgeria. Vėl šliūkšteli į šunį. Paspiria jį koja. Nieko. Jie šoka lėtai. AKINIUOTAS nueina prie baro ir dar pagreitina šiaip greitą muziką. Jie šoka lėtai. Jis vėl nueina ir išjungia muziką. Jie vis vien šoka apsikabinę. Ji juokiasi, o PAVARGUSIAM VYRUI ant kaklo matyti mėlynė. Tada AKINIUOTAS sugrįžta prie stalo ir pradeda garsiai dainuoti be klausos. Jie atsisuka ir įdėmiai klausosi. Po to atsisėda prie tuščio stalo ir klausiamai žiūri vienas į kitą. AKINIUOTAS paima butelį ir stiklus, prisėda prie jų. Įpila. Atsistoja su taure.
AKINIUOTAS (labai rimtai): O dabar mes visi išgersime, ir aš jums kalbėsiu apie gyvenimo prasmę.
Jie taip pat iškilmingai atsistoja. Visi susidaužia ir išgeria labai rimtais veidais. Stovi, lyg per laidotuves.
AKINIUOTAS (liūdnai): Kaip pasakyta didžiojoje išminties knygoje, hm... nesipriešink likimui, kol jis nesikėsina į tavo gyvybę ir sveikatą... hm... žodžiu, neik lažybų su lemtimi ir moterimis, arba nemyžk prieš vėją, ar kažkas panašaus... Tai va, mano brangieji, hm... visa tai šūdas, kaip ir jūsų pasaulio pabaiga. Po nusivylimų, kuriuos man teko šiandien patirti... (įdėmiai pasižiūri į TV  MERGINĄ ir jos šviečiantį tarpukojį)... po skaudžių išdavysčių... (žiūri į VYRO nosį)... aš noriu spjauti į savo lemtį ir eiti lažybų su likimu.
JIS spjauna TV  MERGINAI po kojomis, ir šviesa tarpukojy dingsta. Sugriebęs spaudžia PAVARGUSIO delną, o kitos rankos pirštais suima ir išrauna plauką iš nosies.
AKINIUOTAS: Lažinamės, kad aš gyvensiu ilgiau už tave. Aš to labai noriu. O kuris laimės lažybas, tas galės nusimyžti ant draugo kapo.
TV  MERGINA (žiūrėdama į spjūvį ant savo šlaunies, nežinia kam): Nereikia, mylimasis.
Ji pasižiūri į vieną, po to į kitą, tarsi išsirinkdama. Tada suima kitą PAVARGUSIO VYRO ranką ir traukia jį.
PAVARGĘS: Gerai gerai, aš sutinku. Lažinamės. (Spausdamas AKINIUOTO delną, TV MERGINAI): O tu perkirsk. Ir abudu nenervuokite manęs, aš labai pavargau.
Ji perkerta jų rankas. Visi įsipila ir stovėdami išgeria dar. TV  MERGINA dvejodama žvelgia į vieną ir kitą.
AKINIUOTAS: Dabar aš jau turiu tikslą gyvenime ir man čia su jumis nėra kas veikti. Aš išeinu, kol negrįžo jūsų suknistas barmenas.
Jis garsiai juokiasi ir išeina pro duris, prieš tai išgėręs dar vieną – ant drąsos arba prieš kelionę, ar kad už dyką. Pro langą tamsoje matyti jo figūra. Jis dar atsisuka, nusijuokia.
AKINIUOTAS: Man ant jūsų ir ant viso pasaulio nusi...
Staiga jo žodžius nutraukia ant jo galvos nukritęs balkonas. TV  MERGINA pribėga ir išsigandusi žiūri pro langą.
TV  MERGINA: Jį sutraiškė balkonas! Fe, kaip nehumaniška.
PAVARGĘS: Jam labai nepasisekė. Jis turbūt neišgėrė už sėkmę.
TV  MERGINA: Žiūrėk, ir moskitams įdomu, kas ten lauke atsitiko. Pasaulis, jis toks netvirtas, o musės, jos amžinos... Tu pavargai, brangusis. Tau reiktų prigulti. Ar tau patinka gauti dovanų, mylimasis?... ne ne, tai staigmena...
Ji nueidama nuo lango pūsteli į stiklą. Matosi keli vampyriški jos dantys, ir musės viena po kitos nukrinta negyvos. Už rankos tempia PAVARGUSĮ VYRĄ tolyn link baro ir virtuvės. Iš jo kišenės kyšteli pistoletas. Už lango pradeda greitai švisti.
Iš virtuvės pasigirsta mylėjimosi (ar virtuvės rakandų stumdymo) garsai. Girdisi TV MERGINOS žodžiai, kurie silpnėja, stiprėjant stichijoms: "Padaryk mane... padaryk mane... padaryk mane... "
Pro langą matyti didžiulis potvynis, vandens srovė nešasi mašinas, namus, etc... BARMENAS nepasirodo. UŽRAŠAS: “BARMENAS  ŠIRVINTOSE  DAUGIAU  NIEKADA  NEPASIRODĖ”. Staiga prasideda uraganas ir plėšia namų stogus ar panašiai... Dunda žemė. Turbūt žemės drebėjimas... Juodas kadras ir stichijų garsai, kurie nutyla...

TV MERGINA nuoga sėdi tarp dviejų stiklų. Aplinkui – panoraminiai vaizdai... Ji nėščia. Pasikaso niežtintį papą.
P  A  B A  I  G  A

2004-04-07 15:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-23 20:36
anuka
ar tu pamišus? :) skaičiau skaičiau. tikriausiai pirmą kartą rašykuose tokio ilgio kūrinį perskaičiau. :) nėra prastas. toli gražu. :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-04 11:26
Akacija Interpretacija
labai labai labai fainas. už pačią pačią pradžią- 6, už pirmą pusę- 5, už vidurį- 4 (šiek tiek vienpusiškai išjaustas ir neturi to visapusiškumo, kurį turi visa kita), už pabaigą- 6, vidurkis- 5.
NUOSTABU. LIKAU SUŽAVĖTA.
iš pradžių ketinau tokio ilgo neskaityti, bet labai normaliai persiskaitė.
FAINAS!!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-07 15:20
Albanija
sorry... per ilgas. Bet taip norejosi nusimesti ta gruza
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą