Devoliucija

Kadais buvau aš mažas kūdikis -
užaugau
Ir plaukt atrodo nemokėjau, bet…
išmokau
Razinų nekenčiau, spirgų, dabar gi
valgau
Ir šokt išmokau stačiomis
(lyg tol išvis nešokau)

Dar neseniai buvau kaip pirštas -
sustorėjau
O plaukus draikė vėjas
(jis ir išravėjo)
Turėjau akį taiklią, ranką
tvirtą
Ir net atsispaudimų kokį šimtą
dar galėjau

Galėjau nusipirkt batus ir būt
laimingas
Galėjau net policininko žvilgsnį
atlaikyti
Žodžiu, dar vakar aš buvau kaip niekad
normalus

O šiandien…
…………
šiandien vėl ėmiau rašyti


_____________
2004 pavasaris