Paskutinioji

Parėjai nuleidęs galvą namo,
Įžengei į kambarį,
Parašei trumpą aiškų laišką.
Braukdamas ašaras
Atsisveikinai su šuniu,
Gimtuoju kiemu, kampeliu.
Ilgai mąstei, klaidžiojai
Gerai žinomomis gatvėmis.
Nesitikėjai netikėjai, -
Neviltis už baimę stipresnė.
Penkioliktas aukštas,
Kūnas krenta, žemė artėja,
Štai paskutinioji minutė artėja.
Gal tada supratai, kad tai klaida,
Bet kelio paprasčiausiai - atgal nebėra.