Sūnaus kaimui ir seneliui atminti. Sūnus užaugo, o kaimo ir senelio nebeturime. Teliko tik sūnaus pažinties su kaimu prisiminimai... Jiems ir skiriu šį eilėraštį.
-Mažuti, mano vabalėli,
Kruti per dieną ir kruti.
Pati naujausia mašinėlė
Ir ta be ratų patvory.
Pirštelis verkia? Bitę gaudei?
Sūneli mano, ar matai -
Jos tupi sparnelius suglaudę,
Na kam gi jas ranka lietei?
-Arklys su priekaba jau laukia
Senelis sakė šieną veš,
Bet duslintuvas - šieno kartis-
Vos laikosi – dar jį pames. -
Čia pat karvutė išsipūtus
Su pieno bakeliu pilnu,
Sena močiutė atsitūpus
Vos besilaiko už spenių.
Jau traktorius keliu atrūksta
Tas – pieniškas. Pienelį veš,
Nes vasarą jis greit surūgsta
Supilstytas į koštuves.
Darže dar nebuvau šį rytą,
O ten tiek uogų prie tvoros
Ir žirniai spardo vienas kitą
Pakeliuose, lyg vystykluos. -
-Mažuti mano vabalėli,
Gal pailsėtumei bent kiek?
-Mamyte, ant žiedelio tavo
Lemputė blyksi. Pažiūrėk....