Berniukas prie upelės

Aš piešiau portretą balto vaikio,
bet jame nebuvo balto skonio -
Ir tik drapanos, baltos be saiko,
vis virpėjo, kaip vaiduoklio solo.

Aš piešiau portretą balto vaiko.
Akmenys pilki po kojom braidė.
O Vilnelė šoko valsą lėtą
ir mėnulis baltą bangą vaikė.

Per toli.
Į tolį nuvingiavo
lengvas sapnas
ir vilties artumas.
    Ir išnyko medžiuose ošimas,
    Ir tik traukulius išlaikė kūnas.

Per toli į tolį nuvingiavo.
O teptukas neišlaikė svorio.
Apšerkšnijęs nuriedėjo kūnas
į upelę ir nebekvėpavo.