Nelemta užgaida,,,

Kai išvystu beribę spūstį...
Varo iš proto.
.. Ir užmaršty suspaudžiu kumštį -
Kam palikau laimę už grotų?

Palikau, nes nepastebėjau,
Kad žaisdama ugnim sudeginau viltis.
Palikau. O gal norėjau,
Kad paprastas gyvenimas nustotų kaitinti širdis?

Pasigedau aš paprastumo,
Nežemiškos tylos.
Bet tai, ko tuomet man trūko,
Buvo tik užgaida: "Gal kas paduos..?

Gal kas įteiks man debesį,
Gal žvaigždes iš dangaus pavogs? "

Bet debesį pasiekti juk nelengva,
O žvaigždės į mano glėbį neįšoks...

Tai kam, tai kam tas paprastumas?
Kam laimę užrakint?..
Jei šypsotis net didokas malonumas,
Jei galvą kelt, vis tiek aukštai turi.


[O PER SPŪSTĮ NIEKO NEMATAU]

2004-04-03