Karštos kelio dulkės,
gestantys laužai..
kyla baltos gulbės,
rauda ąžuolai..
Kas pasėjo rasą
tankiu rėteliu?..
mergaičiukės basos
bėgo takeliu
Ne viena, ne vienas
šildės prie laužų,
tik seni kamienai
ošė tarp liepsnų.
Tilo, rimo šilas
nuo juokų, dainų,
ir šviesa pražilus
merkės pamažu..
Vienas jis pražilo
lauko vidury,
sprok nors iš pavydo -
laimės neturi.
Laimės nieks neturi,
nieks ir neturės,
kylant baltai gulbei,
kol ji netikės.