Pagoniškas durnyno punšas

Koks pakantus vaikiškas juokas
Gyvatnešio gluosnio šnarėjime
Ir mokinės valties ražienos
Degančios saujos laukams
(šypsena ir kančia)

Koks apvalus žvaigždėtas kelias
Gintariniam obuolių medžiui
Ir sakais permirkusi bepročių juosta
Susivėlusiems dainos vyturiams
(kai pabunda nakčia)

O tenais šviesos prigimtis nenuliūdus
Punša (cha, cha-midu išvėmė) užnuodytą gėrė
ir tūkstantį metų upė iš tos laimės užmigt negalėjo.