Nakties  plaukai

Nakties  plaukai  į mano sielą brenda
ir teliūskuoja ratilai
aistra ir nerimas – gal meilė?
ir tamsūs vyzdžiai tyliai smeigia
iš šachtų atminties pakilę…
Tu stovi prieš mane ir virpi
tau šalta – noriu apkabinti,
bet mano rankos skrodžia tylą
lyg baigė groti elektrinė gitara
tik kabo dar erdvėj akordai
kur jau tavęs  manęs  nėra.
Justicija esi ir Laisvės statula
ir ašara ir šypsena tau tinka
tu jūroj eisenų banga
tave taip noris apkabinti
ir suartėti lig atomų
tai tu, tai tu šedevras meilės
gyvenimo prasmė
vienintelė tiesa
aš paskutinį savo kozirį
po tavo kojom  kloju
nes esi tu MOTERIS.