Naktis. Viso labo kokios šešios valandos vakaro, bet jau naktis- tamsu ir paskutinėje metro sėdynėje ima miegas. Metro sustoja, skimbteli skambutis, pranešamas stotelės pavadinimas, išlipa ir įlipa žmonės. Žvilgsnis.
Metro juda. Pro langą nieko nematyti, laikas užkonservuotas. Žvilgsnis.
Įkvėpti ir iškvėpti. Kažkaip aršu gerklėj, oras sunkiasi tarsi pro kliūtį ir švokšdamas išeina lauk. Vis dėlto labai tylu. Tik kraujas tvinksi smilkiniuose.
Žvilgsnis. Pasiryžti.
Sustoja metro, skimbteli skambutis, pasakomas stotelės pavadinimas, atsidaro durys. Jis atsistoja ir išeina. Gali prisiekti, kad jam drebėjo kojos.
Ant paskutinės metro sėdynės patiestas apglamžytas raštelis:
"Lieku tau atvira
Kad galėtum
Įvažiuot į mane
Kaip į PASAKŲ ŠALĮ"