Uniformuotas Paukštis

Ji spiegė. Klykė negailėdama jėgų. Aukšto dažnio banga praskriejo visai šalia Jo smilkinių. Kūkčiodama vadavosi iš prakaito. Jos veidas buvo subliuškęs. Lankstomos skardos kvapas skynėsi kelią ore. Ji purtėsi. Ašarų buvo pernelyg daug, kad jas visas būtų pajėgusi ryti kartu su seilėmis. Rijo tik gumulais susispietusias seilių ir ašarų gleivines atplaišas. Prakaitas ir konvulsinė žemės trauka nesiliovė temdę akis. Tamsaus dūmo sukūriai maskatavosi priešais erdvėje.


    Kažkur dešinėje - praviras langas. Paukštis, tyliai suraukęs nagus, tupėjo ir stebėjo ją. Vėjas mėtė jį į šalis. Rodėsi, jog taip ir nesiliaus stebėjęs. Hipnotizuojantys žvilgsnio pančiai ją paralyžavo. Ji mintyse bėgo į tamsą ir įrėsi priekin, ji bėgo... Ji krito. Ji matė, bet vistiek bėgo ir krito.


    Staiga iš nežinia kur prieš akis atsirado ranka. Ištraukta iš niekur, ranka, ištiesė delną tiesiai jai prie veido.



  - Tai jūsų? Čia jūs pametėte. Tai jūsų bilietas.


    Akimirką stojo štilinė tyla. Tai buvo jos bilietas.



    Autobusas sustojo ir uniformuotas vyras išlipo. Jai nereikėjo mokėti baudos. Ji sutaupė dvidešimt litų.