Neatpažįstamas garsas

Žiema uždega savyje krištolinį mėnulį,
Per visą naktį  žaidusi vėjo nėriniais,
Apledėjusiais debesų kraštais pasislenka
Nakties šaltais pėdsakais į nebūtį.

Miegančiuose pajūrio  miesteliuose
Ant baltų pavasario šaligatvių
Ant rausvų mirgančių sienų  vaikai
Kelia laivų  bures po  melsvu dangumi,

Tolstančiose tolumose skęsta balsai,
Žydrą vidurnaktį išeinu nežinia kur,
Nors pažįstami balsai ir ragina pasilikti
Prie elektros šviesos garsų -  nesutinku,

Nes šio vakaro skonis yra neatpažįstamas,
Nekaltas, neprašantis  ir neatleidžiantis -   
Pabūsime dar kartu - pavargę paukščiai ir aš. 
Liko tik viena sekundė iki saulėtekio.