lig banalumo tikra ...

... lig banalumo
t i k r a, tikra
ir  k a r t u - - -
ten – artumoj saldžioj
garsams tirpinant kūną,

mes už šopeniškai
noktiurnų išgrotų
susipinam,
lyg tarp užuolaidų - - -

ir prie pavasario  langų

tebūna tai, kas būna - - -

banalumu apkaltintiems
argi baisu (?) –
prie nuodėmingųjų
stulpų jausmai
jau rišami priprato - - -

mūs  s t a c c a t o –
be nutylėjimų,
lytėjimų - - - nebūti,
kaip jūros krantui
be vėjų sūrumos,
- - - - - - -bangų ...