Pantomimos pasivaikščiojimas

dėlioji
išgalvotus
pėdučių antspaudus
paliktuos šaligatviuos
paliesdama jų lengvumą

balose
tarp nuskendusių musių sparnų
pagauni savo judesio linkį
kuriame išgirsti
svetimą tylą

sustoji
leisdama
išslysti šlamantiems
jau pažįstamiems
pirštams
iš savų delnų

priglaudi
nertinio rankoves
jausdama tarp jų įsivėlusią vakaro vėsą
palydinčią tave
nuvilnijant
ant grimztančių praeivių atspindžių