Tik vienai man[ir lašas Tau]...

Prisiminiau...

Vis dar vaikišką
Palermo egzotiką,
kai tu svajojai būti
tėvu, o aš močia
sparnuotiems slibinams-
sakiau, aš būsiu vilkė...


Trim paslaptingaisiais

duetais---
tu ir aš,
aš ir tu
ir dar du norai-
parskridom...

Traumuotos realybės
žadėjo nebetęst--
beribio meno-
mūzos tiek laiko negyvena...

Ir tebūnie
tik kama
ir tik sutra
o mes laimingi...

nors ir vakar...

Mes laiko įkaitai,
tik nuo ribos gyventi
ir laiko išsisemti.

Aš, pragaro duktė, o
savo dukrai vilkė-
Bedantė...

Ir nuo to laiko,
kai aš tapau princese,
o tu šešioliktuoju
vanagu---
po kojom prapuolei-


prisikėliau...