Išprakaituoja iš tamsos

o vakare  įkyriai
braška varis
nors vyriai
sunksta alyva

vartausi neužmigdamas
kai skerdžiama tyla
susigūžia tamsiausiame kampe
po anklode
per rakto skylę
bando prasigrūst kupranugaris

kažkaip aplaidžiai stipriai
per giliai įstūmiau
stalčių
su adatų kiaurymėm
viduje

taip mano karavano
trumpa kelionė žlugo