Tamsa kvepėjo alyvomis,
Pražydusiomis pavasario nakty,
Kai mažytis laiko vabalėlis
Plasnodamas bandė sapną palikti.
Mano mintys brido
Per neaprėpiamą nakties tylą,
O pėdas, likusias take,
Pasiglemždavo beribė tamsa,
Siela raudojo ir
Skrisdama tolyn pavirto
Įvairiaspalviu augalo žiedu,
O gal paprasčiausiai mėlyna vaivorykštės spalva.
Beformis, bekvapis siaubas
Užliejo sielos paliktą kūną,
O mano mintys toliau brido
Žydinčia alyvų pieva.