...būsi...?

Et,
tas vienintelis tikras jausmas - skausmas.
nepadalinsi į dalis, skauda iš karto ir stipriai.
apsivalai tada, kažkaip mažmožius pradedi pastebėti.
ir vis labiau grimzti į savianalizę.
o kodėl būtent taip nutiko....?
hmmm.. nežinau.

O vis dėlto, skausmas - varomoji jėga.
jis priverčia žiūrėti kasden rodomą ta patį filmą,
savo gyvenimą...
tu operatorius, režisierius, grimuotuojas ir t.t.
tu viską valdai,
o savo liūdesio ir atšalimo..... ne

Et,
gera būti savyje.
tik skaudama širdim į liūdnąją einu..

lauksi..?
ne
būsi...?
ne
ar vėl plėšysi mane į daug manęs nebuvimo dalelių...?
....taip