Tarytum pūkais
mano širdį
prikalęs
prie senovinio kryžiaus
atsėlina Nerimas.
[apkabina, suvilgo
ir į mėlyną debesį.
kad būčiau šventesnė -
pasmilko]
Nebyliai vaitoju
ant senovinio kryžiaus
kad Jo vinys pūkiniai
(kaip visad)
pamiršus