Mamai

Bijau į tave žiūrėt miegančią
Tarytum mirus būtum
Užmerktom akim
Neramini
Jausmas lyg tavęs neturėčiau
Už kaldros
Tik pečiai ir plaukai
Vėstantys
Baimę kelia
Prisimenu  berniuką
Ten ar čia
Bet
Tavyje
Kur atsiklausinėjau
Ar suvalgęs saldainį
Prieš miegą
Lovos neprišlapinsiu
Visada gėdą jaučiau
Bijojau, kad pyksi
Nepatiksiu
Rytais
Vasaros
Sumuštinius šiukšlių dėžėj slėpiau
Nevalgiau
Draugai kieme laukė
Kortos, pašto ženklai
Nuoskauda dabar
Kai tris rublius į laikraščių dėžutę mečiau
Vogiau iš tavęs
Pagavai
Nešventas aš juk
Tik tanką pilką nusipirkt reikalas buvo
Kaipgi be karo
Kaip be sužeisto kario žaislinio
Šautuvėlį sulaužei
Tokį didelį, baltą plastmasinį
O aš kariauti pasiryžęs buvau
Už kiekvieną nubrozdintą kelį
Pamenu (o tu?)
Ašaros pupos ir rėkiantis pyktis
Kai mušdavai
Į bažnyčia varei
Nepatinka man ten
Jaučiuos nesaugus
Netikras
Nežmogiškas
Ir mano nuodėmės
Neišpirktos kišenėse guli
Be išpažinties ir dievo
Augau
Užaugau
Prie didelės laisvės
Dabar toks sulysęs
Akys į kaukolę įkritę
Bet tikras
Ant rankų kalte išpaišytas
Randuota širdim
Ir vaizdas tas
Kad bijau, žiūrėt į tave miegančią
Nerimą
Berniuko vaikystės kelią