Ir vėl kaip tada

Vakar prisiminiau,
Kaip traškančios grindys šnibždėjo lopšinę,
Sakais persismelkusios sienos
Žadėjo globot.
Užklydusios sutemos mano kieme
Juodais pirštais žaidė medžių plaukuos,
Uždengusi namų akis
Neleido matyti žvaigždžių.

Tik tylus šnaresys
Ir supamos vėjo
Lingavo laukinės supynės,
Alsavo dangus…

Ir vėl kaip tada
Prisiminiau sutrūkstančią tylą,
Paliktą nakties pataluos..
Prisiminiau gyvastį
Tarp namų ir gūdžios laukymės,
Pasaulio plaukuos.