Tu - kaip naktis
Svaiginanti, nežinoma viltis.
Tu - kaip šviesa.
Kaip nepažystamos žvaigždės šviesa.
Taip. Tu - žmogus,
Kurį galiu mylėt ir neapkęsti.
Tu tik žmogus,
Kurį galiu ant savo rankų nešti.
Aš kartais tave iškeliu aukštai
Virš idealų, virš žvaigždžių, virš saulės,
O kartais numetu labai žemai
Į pragarą, kuris nežino meilės.
Aš kartais noriu baisiai neapkęst
Ir nematyt tavęs daugiau jau niekad
Bet po sekundės noriu pergalę atšvęst,
Kad aš turiu tik tave vieną...