Keliai, arba tai, kas juos primena

Ir keliasi augantis,
džius neprižiūrimas,
ir veriasi dangūs
drungnotom akim,
tik bėgantis juokiasi,
verčiasi kūlvirščiais,
tik bėgantį gaudo
basa atmintis.

Ir glaudžiasi kenčiantys,
stingstantys guodžia juos
ant kalno pabėrę,
išbarstę istorijas.

Keliasi, veriasi dangūs nerimstantys
ir kviečia mus eiti nauja trajektorija.