Ieškojau Tylos –
Šnabždesy
Sielos,
maldoj begalinėj,
sapne dangaus, kurio toliuos –
žvaigždė,
naktinukės violetinės žiede,
kur nutūpė saulės spindulys,
riksme kregždutės,
musės kostelėjime…
Surasiu aš Tylą tik mirus,
Nedrums jos nei musės prie močios trobos
Pamirštos,
Nei lojimas paukščio,
Nei šuns giesmė,
Nei alsavimas didmiesčio…
Nedrums jos nei svajos, nei mintys…
O gal –
Išeinu
į lauką rugių,
kur gėlės
mėlynos mėlynos – dangiškosios,
Gal ten –
Slepias Tylos Atbraila?
Sutikau lietų –
trepsintį, šlamenantį,
kurs trapiom pėdelėm
kopė veidu mano.
2003m. liepa (?)