Harmonizuota žynio dainelė

Te – jaknos jautelio,
žydi kaip rožė.
Andromedos ūkas
žarnose gaudžia,
kazokas ūsą raito.
    - meski akelę į dangų
tėvas su kurtais
paknopstomis joja
per dievo žiursto šniūrelį
į amžiną grikių sodelį,
kur ganos žirgai
paukščių pienu
snukius išsitepę.
    - kam grieži dantim?
lazda vis į žemę baksnoji
    - te širdį jaučio, kaip sadolį
tik saugok, ją kad nenuskristų
banginio ūsan įsisupus.

/trop trop jautelio kauleliai
vaikų kišenėse,
medžių viršūnėse
žuvelių panagėse/
                                    /Vaivai/