nekursiu
gyvenimo
iš butaforinės
duonos
žemės
vandeniui
pasidavusios
iš tuščio noro
būti
nerinksiu
šukėmis
pabirusio juoko
ašarų
laižančių
skaudančius
skruostus
nei tiesos
melo kojom
pargriuvusios
nieko daugiau
kad tik vėl
galėčiau
atgimti


Erja







