na truputi žaviuosi lakoniškumu:) man patinka žodžiai skambantys kaip taškai.
taip ir čia, viskas išjausta. liko tik sudėlioti taškus. tūriu eilėraštį užpildo kiekvieno skaitančiojo patirtis ir fantazija. manau kiekvienas rasite savo atitikmenį karaliui, ir priežasčiai, dėl kurios jis sėdasi i sostą (sapne), ir karalienei, ir tam kodėl ji meldžiasi, ir laimės svarstyklėms. ir puikiai suprantu, kad kažkas nemato čia jokios prasmės, nes kūryba vistiek lieka subjektyvi.
pafilosofuokim...
o zinai, priklauso nuo to, kam meldiesi...
jie sau, tada jis tikrai laimingesnis.
jei, mergaite, meldiesi dievui, tai cion jau kalba eis kokiam, o
jie meldiesi vienisumui ir...
ai, bala zino kam. priklauso itk nuo to, kam :)
trumpas, mastyti verciantis? ne. viska sjau ismastyta. sia tema.
na p.s. gal daug nepriduoda, bet man be to p.s. kažkaip kažko truksta... kažkokios pabaigos, paskutinio taško, ar daugtaškio. kam kliudo, skaitykite be:)