Nuotrupa

Išlankstau bures
Kad pučiantys pūstų
Ir išplaukiu
Ne sava kryptim
Savo laimės ieškoti

Užsimerkęs matau
Mylimą veidą
Šypsaus jam
Ir jau tiesiu
Ranką

Jei vėlu
Tegu taip ir lieka
Gal va tiek ir pakanka

Žinau atsakymus
Nebijau klausimų
Ar akių

Bijau tylos
Dviejų žmonių
Kai rėkia mintys
Kai gerklę
Ašaros užriša

Aš paklydęs
Pamišusios laimės sūnus
Nešioju jos veidą
Ir leidžiu užsimiršt
Iliuzijoj
Kad viskas dar bus
Kad neveltui kas buvo
Juokiuosi

Juokiuosi
Man neleista pravirkti
O ir rauda
Tik nuotrupa
Šitaip skurdžiai išreiškianti
Sielos kentėjimus