Rytas

Tingiai žiovauja rytas. Pasirąžo, atsimerkia ir jo žandus užplūsta blankus raudonis.
Lėtai žolės stiebeliu tipena rasa. Pasisveikina su pakalnutės pumpuru ir pritūpia ant jo galvutės.
Tyliai slenka rūkas. Palengva kelia rūbo klostes viršun, vis apsižvalgydamas ar ko nepamiršo.
Džiugiai laksto basas vėjas. Žiūri, kas dar miega, ką reikia pabudinti, su nauju rytu pasveikinti.
Iš lėto plaukia saulės diskas. Kabinasi spinduliais į dangaus skliautą ir vis kyla aukštyn. Auksiniai jos spinduliai švelniai pabučiuoja rasą ir ši su džiaugsmu pakyla viršun.
Neskubiai atpūškuoja beformiai debesys apžvelgti ryto naujienų ir apsikabinti su mylimąja rasa, atsiskyrusia nakčiai.
Juodas, plaukuotas voras nužvelgia visus cinišku žvilgsniu ir patraukia pasilabinti su dar spurdančia auka.
Išaušo nauja diena.