Matrica kontraatakuoja

(Epizodas 000)

Juodas ekranas. Tylu. Ekrane iš tamsos išryškėja žodžiai:

Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

Pasigirsta tylus raktų žvangėjimas ir tamsoje atsiveria durys. Mes esame tamsoje, į kurią kažkas užėjo iš šviesios patalpos. Matosi, kaip šviesa skverbiasi pro atviras duris, šiek tiek nušviesdama erdvę aplink duris. Ekrane keičiasi tekstas:

Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.

Žmogaus siluetas kažko krapštosi tarpduryje, dantyse įsikandęs cigaretę. Rankoje laiko mineralinio vandens butelį, virš kurio nerūpestingai sklando cigaretės dūmai. Ekrane keičiasi tekstas:

Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“

Žmogus siluetas vis krapštosi tamsoje ieškodamas ir niekaip nerasdamas šviesos jungiklio. Susinervinęs pro sukastą cigaretę sušvokščia:

- Kur tas ssušiktas jungiklis?!..

Pasigirsta spragtelėjimas ir šviesa įsijungia. Mes esame kino salėje. (Žmogus nueina) prie operatoriaus kabinos. Įeina į ją. Tvarkosi, ruošiasi rodyti filmą. Į salę pradeda rinktis žiūrovai. Operatorius uždeda juostą ir pradeda rodyti filmo rėmėjų reklamą, o pats tvarkosi toliau. Stebime jo veiksmus kabinoje. Salėje aiškiai girdisi reklamos garsai, lyg per radiją. Pagaliau operatorius pasiruošia ir ima rodyti filmą:

Juodas ekranas. Tylu. Ekrane iš tamsos išryškėja žodžiai:

Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

Pasigirsta tylus raktų žvangėjimas ir tamsiame ekrane atsiveria durys. Viskas nuosekliai kartojasi, kas buvo pradžioje. Operatorius susidomėjęs stebi ekraną iš savo kabinos — šitą filmą jis žiūri pirmą kartą. Ekrane keičiasi tekstas:

Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.

Žmogaus siluetas ekrane kažko krapštosi tarpduryje, dantyse įsikandęs cigaretę. Rankoje laiko mineralinio vandens butelį, virš kurio nerūpestingai sklando cigaretės dūmai. Ekrane keičiasi tekstas:

Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“

Ekrane žmogaus siluetas vis krapštosi tamsoje ieškodamas ir niekaip nerasdamas šviesos jungiklio. Susinervinęs pro sukastą cigaretę sušvokščia:

- Kur tas ssušiktas jungiklis?!..

Operatoriaus pasąmonėje šmėkšteli paranojiška nuojauta. Jo akys išsiplečia, antakiai susiraukia — sukoncentruoja visą dėmesį į ekraną:

Pasigirsta spragtelėjimas ir šviesa įsijungia. Ekrane rodoma kino salė. Į ją įėjęs žmogus, pažvelgęs į salę, sustingsta. Išsižioja. Iš jo burnos vos neiškrenta cigaretė, o iš rankos — mineralinio vandens butelis (iškrenta). Stoja mirtina tyla. Tik girdisi, kaip butelis rieda grindimis žemyn. Žmogus staiga meta savo žvilgsnį į riedantį butelį.

Mes žiūrime žmogaus akimis į riedantį butelį. Žvilgsnio pakraštyje lyg tarp kitko matosi salės kėdės, kuriose sėdintys žmonės žiūri į atėjūną. Žmogus lėtai pasuka žvilgsnį ir įdėmiai apžvelgia visą salę. Salėje pilna žmonių. Visi sužiūra į jį. Žmogus nevalingai kosteli, lyg būtų užspringęs. Cigaretė (pagaliau) iškrenta iš burnos. Žmogus ryžtingai pasuka link operatoriaus kabinos. Stabteli. Atsisuka atgal ir pakelia iškritusią cigaretę. Drebančia ranka įsideda ją į burną, prisidega, nors ji ir taip dega. Žmogus visiškai pasimetęs. Dideliais žingsniais nukulniuoja iki operatoriaus kabinos durų. Čiumpa už rankenos. Durys neatsidaro. Žmogus dar stipriau patraukia rankeną. Durys neatsidaro.

Pauzė.

Žmogus lėtai pasuka galvą į salę. Visi žiūrovai žiūri į jį. Žmogus pažvelgia į ekraną. Ekranas rodo tai, ką mato žiūrovai...

Žmogus išsižioja. Cigaretė vėl iškrenta iš burnos. Žmogus nualpsta. Viskas aptemsta iki aklino juodumo ir mirtinos tylos.

Pauzė...