o virš manęs tik dievas.
(iš mažosios d.)
jeigu dvasia manoji per silpna
neturit teisės teisti!
liežuviais nuplakta ir žvilgsniais nuplikyta
žiūriu į mažą d. ant debesies
džiaugsmingai kojom mataruojantį:
‘puiki ši Meilės pamoka’
aistros ieškojau. Štai
Šaukiuosi
dievo!
didžiąja D. likimą keikdama.