d.

o virš manęs tik dievas.
(iš mažosios d.)

jeigu dvasia manoji per silpna
neturit        teisės        teisti!


liežuviais nuplakta ir žvilgsniais nuplikyta
žiūriu į mažą d. ant debesies
džiaugsmingai kojom mataruojantį:

‘puiki ši Meilės pamoka’

aistros ieškojau. Štai
                              Šaukiuosi
                                              dievo!

didžiąja D. likimą keikdama.