Pabaiga...

Ji atėjo anksčiau už tave-
Kol blaškeisi sau vietos nerasdamas,
Balta varna juodųjų pulke
Tobulai ir grakščiai apsimesdamas.

Atskubėjo per sniegą basa,
Švarią tiesą ant rankų iškėlusi.
Nemeluosiu – nebuvo laukta -
Nešvari ir  labai  susivėlusi.

Nors atėjo su mano žinia -
Su viduj išbujojusia nuojauta...
Balta varna juodųjų pulke
Nuo kitų skyrės skurdo užuojauta.

Ir  garbinga bailumo seka,
Kad tik niekas ir niekam, ir niekad.
Pabaiga... Pabaiga nekalta,
Kaip ir žodis, jam laiko neliekant...