Pykštuko užrašai

– Viršelis mažos knygutės, kuri galėtų tilpti paprastoje draugo kišenėje –

Nežinomos spalvos ir sudilusio amžiaus, kaip svogūno lukštas. Aplipęs pirštų antspaudų debesiu. Monetos kraštu išraižyti šlubuojantys laipteliai ir nupieštas smulkus linksmuolis jų gyventojas, turintis į šoną pakreiptą galvą, ilgą šypseną, netilpusią joje bei rankas su krūva visokių piršų

– Titulinis lapas pats balčiausias –

Lėtai mąstant išraityta aštriu pieštuku

čia TAu        imk
        aš

– Pirmas lapas kažko nusiminęs –

Tuščias. Tik skylė pražiūrėta. Bet kampai nesulankstyti nė vienas

– Antras lapas ne toks kaip pirmas, nors jie panašūs –

Raidės žiūri į klaustuką, klaustukas – į jas? ką veiki?

– Lapas užlenktas neskaitymui –

Prirašyta kaip pakliuvo, žodžiai stumdosi šonais

nuo pradžių kaipbuvokai miegojau vienas tarp NAKTIES TRUKDYTOJŲ
    jie visada ateina ir kišasi ir kišasi
sloga išlindo iš nosies
              stora MĖNULIO PILNATIS patiesė BALTAS LENTAS per mano kambarį pamaniau kad VAIDUOKLIŲ TILTAS ir pagalvė pati užšoko ant galvos

TUŠČIOS MINTYS suvėlė  plaukus

                                                        daug oro iškvėpavau iki ryto nepatiko man diena nuopatpradžių gal akmenį prarijau miegodamas

šaukšteliu maišiau savo atvaizdą jogurto indelyje ir žiūrėjau į kitą savo portretą ištemptuveidusustumtakakta ant arbatinuko šono
              tikriausiai dar vienas keturakis vypsojo nublukęs ant cukrinės
    bet man buvo neįdomu ir NIEKAM NEĮDOMU

– Palaidas gelsvas lapelis –

SAULĖS ZUIKA įšoko pro langą
nusirito po stalu
dingo
kur dingai?
    VIETA PO STALU nieko nesakė
užuolaidų klostėse suposi NAKTIES TRUKDYTOJAI

TAvĘS  niekur nebuvo
bet aš norėjau kad būtum
pažaistumėm

koks TAvO VARDAS
  tuoj paklausiu

– Kitas lapas –

koks TAvO VARDAS?
PYKŠTukas klausia
nori ARbatos? vėl klausia
Ne?
O maTEMATIKOS?
Aš turiu maTEMATIKOS KAMbarį

– Reikalingas lapas –

sulietais žodžiais, lyg buvęs vonioje be rankšluosčio

uždaryk duris
nebus šviesos ji GADINA REIKALUS
va mano LINIUOTĖ IŠ PLYŠIO
    ta kur šviečia ten kur buvo durys
matai
  tamsos akyje TAŠKAS BLIZGA
  ar turi BEGALYBĘ
turiu BĖGALYBĘ
atsuk vandenį
bėga
neturi GALO SU PRADŽIA ta BĖGALYBĖ

dabar sprogdinsim MUILO APSKRITIMUS
arba gaudysim NEŽINOMUOSIUS

atsargiai, nenugriauk SUTVARKYTŲ SKAIČIŲ nuo lentynos
27 šukų dantukai plius 3 dantų šepetukai minus 1 nes pamečiau

nusibodo MATEmatika pradėsim ARbatą
                                                      arbaTĄ

KURTu  negirdžiu?
man atrodė KADESI
einu ieško t



– Paskutinis lapelis –

Kuo baigėsi jeigu įdomu kas parašyta arba jeigu pradėjai nuo kitos pusės

PIEŠTUKO NOSIS visai atšipo ir subumbulėjo
popierius iškentė trynimąkutenimątaškavimąatsilenkimus
kad tik viską PIRMAS SUŽINOTŲ
ŽODŽIŲ DRABUŽIUS kitiems rodytų

Bet vieno žodžio LABAS čia nepaliksiu
nes negaliu
noriu jį įmesti tiesiai TAu į ATSUKTĄ AUSĮ

– Likęs kampas –

Ar turi DIDELES AUSIS?
tik paklausiau kad greičiau rasčiau

– Kampo kamputis –

gyvenu PO LAIPTAIS