Tavęs dar nemačiau tokios pavargusios
Prasilenkiam kas rytą ties stotim -
Tu išdidi ir oriai pasitempusi,
Kas šiandien atsitiko su tavim?
Išblukę akys smigdamos į tolį
Neleido palydėt tavęs žvilgsniu.
Lyg žaibas driokstelėjo namo polį,
Kai pamačiau ties morgo langeliu.
Šešėlį tamsų skleisdama aplinkui
Stovėjai tarsi žemė... Su Tavim
Vienutėlaitė ir maža mergytė
Tamsiu ryšulėliu po pažastim.
O, Dieve, o juk žmonės nuolat malė-
Tokia šeima... Bet ar žinai, kas jis?...
Dabar žinau, kai pamačiau abi jas
Palūžusias ties morgo durimis.
Tavęs dar nemačiau tokios pajuodusios
Tarsi nuodėgulis be kibirkšties.
Mieloji, kelkis, nors ir kelias juodas
Bet eiti juo jums dar ilgai reikės.
O, Dieve, o juk žmonės nuolat malė-
Tokia šeima... O jis... Ar tu žinai?...