Aštuonkojis

Gyveno kartą aštuonkojis
Vaivorykštukas jis vardu
Turėjo jis aštuonias kojas,
Ne – aštuonis čiuptuvus.

Jo čiuptuvai aštuoni
Visi buvo spalvoti,
Jūros gyviai vis stebėjos
“Ką dabar galvoti? ”.

Kilo aštuonkojui depresija,
Ji vos nevirto agresija,
Bet jūros gyviai nusprendė galiausiai
“Jis pats šauniausias ir gražiausias”.

Aštuonkojis apsidžiaugė pirmiausia,
Bet paskiausia pasipūtė labai.
Jam niekas neberūpėjo,
Nes save parodyt vis reikėjo

Jūros gyviai jo nebemėgo
Ir tik bėgo, bėgo, bėgo,
Bet niekam neišėjo
Nusikratyti jo.

Kartą atplaukė ryklys,
Visi galvojo:
“Ką gi jis prarys?
Ką rys, ką rys, ką rys? ”

Visi nėrė žemai
Ir slėpėsi gerai, gerai.
Bet ryklys kažkur giliai
Pamatė švytint ką gražiai.

Ir nėrė jis žemyn
vis artyn, artyn, artyn.
Plačiai jis išsižiojo
Ir aštuonios spalvotos kojos
Pradingo ryklio nasruose.