|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Aukščiausiasis papurškė dichlafosu ant Šeškinės ir visi "urlikai" paplito jos siauromis gatvėmis... Išpampusios jų plikės spindėjo lyg naminių tarakonų, prisirijusių nuodų. Aš pilna juoko, tik kažkodėl vidun įslenka Skausmo Žiurkė. Nesakyk, kad ją išvaryčiau. Taip paprasčiausiai - neįmanoma. Sakai, norėčiau - galėčiau? - Klysti. ... Sakei, kad gražiai daunuoju... ... Sakei, kad gražiai piešiu... ... Sakei, kad aš graži... Sakė sakė sakė! Sakė Sakė... Sakė. S A K Ė S A K Ė S A K Ė S A K Ė .................................................................................................... Kaip greit bėgu laiptais, kai skubu iš mokyklos. Įprotis. Aš tokia menka buvau prieš jį. Lyg muselė. . Paskęsti Jame. . Būti trofėju, kurį pasistatytų. . Reikia, kad turėtų. Pakaks. Tik turėti. . Paskęsti. Paskęsti Tavyje. . Nemylėk, nenorėk, nekalbėk, nesuprask. Aš tebūsiu Tavo daiktas. Pasistatyk savo kambary. Pakabink šalia mano dovanoto paveikslo. .................................................................. Mylėkis po juo su kitom. Bučiuok jas.................................................................................... . Trofėjus. Ji skriejo kaip paukštė. Per aukštai. Jis nekelia galvos į dangų. Jam patinka jaustis galingam prieš Žemės blusas. Paėmė vieną ir sutraiškė. Kitą. Dar kitą. Vėl ir vėl. Jis - Vabzdžių Karalius. Suėmė drugį už trapių sparnelių. Grubiai laikydamas nutraukė jo galiuką. Numetė - jis jau nebegražus............................................................ Nuėjai ieškoti kito drugio. O paukštė tebeskraido dangaus žydrynėj. Tu man leidai patikėti, kad graži būdama, gražiai bedainuojant, nupiešiau gražų piešinuką tavo dailės pamokai. Aukščiausiasis neatsuka laiko atgal. S U K A S U K A .................................................................................................... Kaip greit ji bėga laiptais galvodama apie jį. Apsigaubia juokdamasi žiurkės šereliu sužvarbusius pečius. . Ji tėra Trofėjus. . Daiktas, pakabintas ant sienos. . Dangaus paukštė. . Sudraskytas drugys. Kelią jai užstoja "urlikų" mašina staiga sustojusi šalikelėj. Tikėjosi pamatyti mėlynakę, didžiakrūtę blondinę ir padidinti savo pavasarinį geismą. Išpampę tarakoniški snukiai šizoreniškoje migloje paskendusias akis. Štai ir tapau daiktu. Dėkui. 2004-03-26 23:31
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-27 11:53
o mna patinka. galeciau balsuoti, balsuociau.bet deja esu niekas sitoj kietu rasytoju vietoj.
rasai gerai. man patiko tavo pasaka apie paveiksla ir tilta Jos oranžis susilies su vandens balsu, o šaltas jo mėlis nugrims dugne Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-27 11:52
Nyarlathotep
juk jau rasiau, kad uz klaidas atsiprasau...pastaruoju metu gramatika man negalvoj.... Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-26 23:53
o man patiko. klaidos.. kam nepasitaiko? labai daug emociju sukele. o stilius atvirksciai super.. kurinys "labai greitas" ir isryskintos vietos tarsi leidzia..liepia sustoti, suletinti tempa.
P.S. mes visi esame daigtai stovintys likimo ir laimes sukurtoje erdveje :) Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-26 23:40
kam taip issidirbineti (cia as apie stiliu). tema tai nuvalkiota. o siaip... ai nekas...
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-26 23:36
Jetus kiek klaidų, atsiprašau. Ir vieną žodį praleidau - paskutiniame sakiny
"Išpampę tarakoniški snukiai tepamatė šizoreniškoje migloje paskendusias akis." |
  |
Oranžinė_migla
©
2001-2019 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |