...ir dar kartelį apie lietų ir...

Pasėdėkim ant šlapios žolės
Lietui lyjant… Žinoma – kvailystė…
Permirksim kaip žvirbliai. Lig siūlės…
Bet smagu! Tiesiog – smagu išdrįsti

Nesislėpt po medžiais ar skėčiu,
Po svaigiu baltų alyvų krūmu…
Ir kvatoti noriu, kai jaučiu
Tuos lašus ant veido – nuo tikrumo!

Nuo buvimo čia – šlapioj liūty…
Taip gražiai ji plaukus tau suglosto!
Ir suklupti ant žolės… Jauti –
Koks keistai sūrus lietus. Ant skruosto…

Nesislėpk… Tegu jis prausia, tykšta…
Tas lietus ant veido… Kaip per krikštą…