Amžinas judesys

Veidrodyje vasara nuskendo
Geltona paraudusiom kasom
Tu slėpei raukšles ant balto veido
Ir dangsteisi rudenio miglom

Aš sėdėjau lyg žvejys prie marių kranto
Ir žvelgiau į laivo burę ten, toli toli
Dar verkiau - nes kai užaugti lemta
Jau bet kur, lyg vaikas, verkti negali

Taip praėjo dienos, naktys, metai
Taip praeis dar daug - ir vis mažai
Kai žvaigždė paskęsta lieka ratai
Viskas sukasi, bent kol nepamiršai…