Šiandien įkąsiu Skausmui.
Tegul ir jam nors kartą skauda.
Apspjausiu Neapykantą,
Kad ji galų gale suprastų, kaip sunku nekęsti.
Išplėšiu širdį Nusivylimui
Ir jis pajus kaip “gera”, kai draugai išduoda.
Išspirsiu iš savos širdies Savigraužą.
Tegul save pagraužia.
Tada pagrobsiu Laimę,
Nes ji pelnytai man priklauso.
Delnuos suspausiu Džiaugsmą.
Man atsibodo būti nelaimingai!
Giliai į širdį aš įgrūsiu Meilę.
Manau atėjo laikas man išmokt mylėti.
Į sielą pasodinsiu Viltį.
Ją laistysiu Ramybės lietumi,
Ir po svajonių dangumi
Pavers mane ji baltu žmogumi.