Tu - manoji laimužė paklydusi -
Ieškai kelio ir vis nerandi...
-----------------------------------------
Kaip dažnai kaimo žvilgsniai pavydūs
Į mane strėlėmis įsmeigti.
-----------------------------------------
Tu – dangus dar nė kart nelytėtas,
Išsibarstęs žvaigždynais takus.
Akimis šimtą kart išmylėtas
Pro išraudusius klevo lapus.
Tu - likimas ant kelio užsnūdęs
Pačiame gyvasties pakrašty.
Jei nubustumei, eitum panūdęs
Vieną rytą sutraiškyt glėby.
Tu ir aš... Pas Tave - iš dangaus
Sapno laiptais žemyn nusileidau.
O paskui dar ilgiausiai glaudžiaus
Prie gaivaus išrasojusio veido
Bet ar tu pajutai drėgną karštį,
Ar mėnulio šaltoj pilnaty
Bučiniai, kur lankoj išsibarstė -
Buvę tavo- dabar surinkti?
-----------------------------------------
Kaip dažnai kaimo žvilgsniai pavydūs
Į mane strėlėmis įsmeigti.
----------------------------------------