Gelmėj

Jūros gelmėj paskendę laivai
Dainuoja jai tylią lopšinę.
Sudužusios bangos ataidi ramiai –
Dugne baltas smėlis tyli…

Pramerkus akis ji dar mato saulę,
Vanduo ją sukarpo skiautelėm.
Ir blyškūs, žalsvai mėlyni atšvaitai
Jai vizijas kuria vilnelėm.

Taip šalta ir keista giliam vandeny –
Nors vieną gurkšnelį oro!
Užmerkia akis, o aplinkui tyla –
Vanduo bus jos amžinas rojus…