žmonės

jis, kaip ir mes, darė tą ir aną.
jis irgi kažkada taip sėdėjo už stalo,
gramdė ir "valgė" kiaulės kaulų čiulpus,
taip pat kaip mano tėvas šiandien.
jis irgi kažką kūrė ir griovė,
jis taip pat niekino žemę ir vandenį.
jis keliavo per gyvenimą kaip ir mes,
jis - tai mūsų (daugumos) tuščias veidrodis.
jis, kaip ir mes, gamtos gyvasties nuodas.
staiga kažkas sustojo.
jis pajautė kažką keisto,
su juo kažkas atsitiko,
jis dingo.
jį išsiurbė iš čia.
jį greitai nešė smarki srovė pirmyn, paskuj atgal,
kol pagaliau jį ištraukė iš ten,
viskas sustojo, jį laiko jau kitas dugnas.
jis pajuto tuštumą ir stiklo šaltį.
aplik jį buvo daug tokių kaip jis,
o už stiklo nesimatė nieko - nei spalvų, nei daiktų.
su juo buvo vien tik žmonės,
kurie jam tepasakė, kad ant dangčio, kuriuo jie  uždengti,
parašytos kažkokios keturios raidės.