Kažkas pavogs tave, kai aš nardysiu su tais,
Kurie niekada manęs nepavogs, tik pagrobti gali.
Nes gėrį aš iš jų jaučiu...
O radijas už lango gros, tik monotoniškai besikartojančią melodiją,
Dėl to bijosiu aš išeit į lauką dieną, nes gal tas radijas,
Tai sirena pranešanti apie sprogimą? Cha- ir mūsų jau nebėra!
Kažkas surėkė: Mes sprogom!!! - o aš jam išrėžiau
Paduok man duonos, nes kitaip mirsiu iš bado
Ir dar stiklinę vandens, nes saulė mane padžiovė,
Ant medžio šakos, o aš iš troškulio gaištu!!!
Bet kaip užstrigusi plokštelė, tas balsas vis kartojo:
Mes sprogom! Mes sprogom, mes sprog…, me… sp…
O aš jį dar bandžiau įtikinti, kad bado kančios nereikia man?
Hamletas- keistuolis tas, vis jam būti, ar nebūti?
Bet ar jis žino prasmę nebūties, ar žino būt, kaip reikia?
Ar tik keistas egoizmas jį ūžvaldė, ir aistra gyventi?
Bet ne su tais su kuo dabar gyvena.
Tai tegu palieka- ko kankinas? Ko?..
Su-pran-tu... Taigi be kančios nėra prasmės? Su-pran-tu...
O jeigu kančia jau atsibodo, ką tada daryti? Cha...
Einam paskandinti ją, o gal geriau kartu pažaisti golfą? Cha...
Rytas!.. Tarsi pranašas už lango -
Reikia keltis ir pradėti naują darbo dieną... Cha...
Aštuonias valandas per dieną tu šypsaisi kiekvienam,
O vakare parėjęs - krenti ir miegi iki kito ryto. Cha...
LABANAKTIS...
Danielius POmirties 2004- 03- 24


Danielius POmirties










